Naujienos

Viduriniosios klasės šeimų kasdieniai gyvenimai kaip verslo modeliai

Kas vyksta su moterimis ir vyrais perkaitusiame pasaulyje? Arba, tiksliau, perkaitusioje Lietuvoje? Kodėl viduriniosios klasės šeimų kasdieniai gyvenimai tampa savotiškais verslo modeliais? O namai ir šeima – fiziniu ir simboliniu moters raiškos lauku?

Gruodžio 10 d. – Tarptautinę žmogaus teisių dieną – projekto „Šeimos, nelygybės ir demografiniai procesai“ tyrėjai – profesoriai Aušra Maslauskaitė ir Artūras Tereškinas kartu su kitų sričių ekspertais dalyvavo diskusijoje apie lyčių vaidmenis ir jų pokyčius Lietuvoje.

Paskaita „Šeimos ir pažeidžiamas gyvenimas Lietuvoje ir svetur“

Gruodžio 4 d., 17.30 val. projekto tyrėja Ieva Dryžaitė kviečia į paskaitą „Šeimos ir pažeidžiamas gyvenimas Lietuvoje ir svetur“, vyksiančią Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje (Radastų g. 2, 322 kab.)

Remiantis projekto Šeimos ir nelygybės duomenimis, paskaitoje bus siekiama pažvelgti į vadinamuosius šiuolaikinių šeimų „kosmosus“: kasdienio gyvenimo praktikas, iššūkius, darbo ir šeimos suderinamumą ir realias galimybes jį pasiekti, laiko svarbą šeimos gyvenime, tėvystę ir motinystę, emocinį tėvų darbą, šeimų krizes ir būdus jas įveikti.

Kviečiami visi, besidomintieji politikos ir ekonomikos pokyčiais bei jų pasekmėmis šeimos gyvenimui, taip pat ir tie, kurie šeimoje ar partnerystėje mėgina spręsti kasdienio gyvenimo dilemas.

Projekto vadovės interviu vienam didžiausių Austrijos dienraščių „Zalcburgo naujienos“ („Salzburger Nachrichten“)

Projekto vadovės prof. dr. Aušros Maslauskaitės interviu vienam didžiausių Austrijos dienraščių „Zalcburgo naujienos“ („Salzburger Nachrichten“) – „Kodėl net pačios sėkmingiausios moterys ES išgyvena sunkumus“.
Remiantis Eurostat duomenimis, Lietuvoje yra didžiausia moterų mokslininkių ir moterų, užimančių vadovaujančias pareigas, dalis Europos Sąjungoje. Kodėl šie skaičiai apgaulingi?
Profesorė pažymi, kad šią situaciją lemia ne tik demografiniai faktoriai – moterų skaičius šalyje didesnis nei vyrų (Lietuvoje 100 moterų tenka 85 vyrai), bet ir kultūrinės priežastys. Jau keletą dešimtmečių mokslas Lietuvoje yra nepakankamai finansuojamas, todėl jame lieka daugiau moterų, kai vyrai labiau linkę rinktis geriau apmokamus darbus.

Įvyko 5-oji „Kartų ir lyčių“ programos duomenų vartotojų konferencija

Spalio 24-25 dienomis vyko 5-oji „Kartų ir lyčių“ programos duomenų vartotojų konferencija. A. Maslauskaitė joje pristatė stendinį pranešimą, kuriame aptartas šeimos formavimo kelias Lietuvoje ir Baltarusijoje. Pranešimas parengtas remiantis „Šeimų ir nelygybių tyrimo“ bei „Kartų ir lyčių tyrimo 2020“ 1 bangos, įgyvendintos Baltarusijoje, duomenų analizės rezultatais. Abi šalys reprezentuoja „natūralaus eksperimento“ situaciją, nes po 1990 m. pasuko skirtingais socialinės-ekonominės ir politinės raidos keliais. Perėjimas iš kohabitacijos į santuoką Lietuvoje kitaip nei Baltarusijoje yra diferencijuotas pagal išsilavinimą, tai būdinga vyrams ir moterims.


Prof. Aušra Maslauskaitė

Kelios kartos po vienu stogu

Gyventi kartu su tėvais ar atskirai? Atsakymą į šį klausimą 25–34 metų žmonėms kur kas dažniau pateikia ne pasirinkimo laisvė, o gyvenimo realybė.

Europos Sąjungos statistikos tarnybos duomenimis, apie trečdalį lietuvių gyvena su tėvais. Jauni žmonės anksčiau atsiskirti linkę Skandinavijoje, o kuo labiau į Europos pietus – tuo daugiau šeimų kuriasi po vienu stogu. Slovakija – šalis, kurioje su tėvais gyvena daugiausia jaunuolių Europoje – 56,6 proc. Danijoje tokių jaunų žmonių – mažiausiai – vos 1,8 proc., Lietuvoje – 33,5 proc.

Projekto vadovės prof. dr. Aušros Maslauskaitės ir dr. Sigitos Kraniauskienės interviu žurnalui Savaitė.

Antra pamaina vis dar priklauso moterims

Kas jūsų šeimoje yra atsakingas už drabužių priežiūrą? Valgio gamybą? Švarą namuose? Kas rūpinasi, kad visi šeimos nariai nueitų ten, kur turi nueiti, ir turėtų viską, ką reikia turėti? Arba kitaip – kas dirba antrą pamainą?

Iš pirmo žvilgsnio šie klausimai gali pasirodyti privatus šeimos reikalas – kaip sutarė du suaugę žmonės, taip ir pasidalijo, ne mums į kitų gyvenimus lįsti. Tik ne viskas taip paprasta. Namų ūkio ir vaikų priežiūros darbų pasidalijimas turi įtakos kur kas svarbesniems procesams visuomenėje, pavyzdžiui, demografiniams šalies rodikliams – kiek šeimos nusprendžia turėti vaikų, darbų pasidalijimas taip pat susijęs su skyrybų rodikliais.

Projekto vadovės prof. dr. Aušros Maslauskaitės interviu žurnalui Savaitė.

Projekto rezultatai pristatyti tarptautinėse konferencijose

Vasarą projekto tyrėjai pirmuosius tyrimų rezultatus pristatė tarptautinėse konferencijose. Prof. dr. Artūras Tereškinas ir Ieva Dryžaitė birželio 26-29 d. dalyvavo 13-oje Europos Baltijos studijų konferencijoje „Baltijos solidarumas“ ir skaitė pranešimą From Working- to Middle-class Children: Parenting Values and Class Dispositions in Lithuania.

Skaityti toliau „Projekto rezultatai pristatyti tarptautinėse konferencijose“

Dirbančios šeimos ir prekarizuotas gyvenimas

2019 metų liepą žurnale Kultūra ir visuomenė: socialinių tyrimų žurnalas 2019, nr. 10(1) pasirodė mano (Ievos Dryžaitės) straipsnis „Dirbančios šeimos ir prekarizuotas gyvenimas“, tačiau į tinklapio ir Šeimos ir nelygybės „lentynas“ jį guldome tik dabar. Ne todėl, kad galbūt ruduo tinkamesnis metas tokiems skaitiniams, ne todėl, kad vasarą greičiausiai žvilgsnis mieliau krypsta į dangų nei į kompiuterio ekraną ir ne todėl, kad norisi prisirinkti daugiau klikų neva pasirenkant „tinkamą“ laiką sklaidai… Viskas daug paprasčiau ir sudėtingiau – pateikti tekstą viešam žvilgsniui kartais tenka prisiversti. Skaityti toliau „Dirbančios šeimos ir prekarizuotas gyvenimas“

Tėti, kaip nori, kad tave prisimintų suaugę tavo vaikai?

Mamų dienos proga mūsų tinklalapyje įrašo nebuvo. Taip gavosi netyčia, neplanuotai – dėl laiko stokos, didelio, į vieną vietą sukritusių darbų, srauto, nepagalvojimo, kad reikėtų… Vis tik dabar rašydama šitą tekstą pagalvoju, kad toks įrašo nebuvimas Motinos dienos proga ir jo tikslingas kūrimas Tėvo dienai paminėti, gali turėti ir simbolinę prasmę. Juk labai daug metų tėvai išties buvo tarsi nematomi, šis jų vaidmuo neatpažįstamas ir nepripažįstamas taip, kaip mamų. Skaityti toliau „Tėti, kaip nori, kad tave prisimintų suaugę tavo vaikai?“