Naujienos

„Nes taip reikia daryti“ arba kaip tampame lietuviais katalikais?

Lietuvos gyventojų dauguma save laiko Romos katalikais, tačiau tarp jų praktikuojančių katalikų yra mažuma. Anot britų sociologės Abby Day, savęs priskyrimas religinei bendruomenei nebūtinai sietinas su asmens religiniu gyvenimu ir dažniau išreiškia asmenines nuostatas pabrėžiančias, kas nesu, nei kas esu iš tikrųjų. Į klausimą, kaip Lietuvos gyventojai tampa Romos katalikais, sudarančiais daugumą, pabandysime atsakyti pasitelkdami Vytauto Didžiojo universitete Socialinių tyrimų centre vykdomo mokslinio tyrimo projekto „Šeimos, nelygybės ir demografiniai procesai“, kurio metu analizuojamos viduriniosios kartos, gimusios 1970-1985 metais religinės vertybės, jų perdavimo jaunajai kartai procesai, duomenis. Skaityti toliau „„Nes taip reikia daryti“ arba kaip tampame lietuviais katalikais?“

Kodėl mažėja gimstamumas Šiaurės Europos šalyse?

Gimstamumo rodikliai Šiaurės Europos šalyse, kurios ilgą laiką buvo laikytinos siektinu pavyzdžiu, mažėja. Suomijoje, išankstiniais 2019 m. duomenimis, suminis gimstamumo rodiklis nukrito iki 1,35, kaip rašo savo facebook paskyroje suomių demografė dr. Marika Jalovaara. Nuo 2010 m. nuosmukis sudaro 28 proc. Priminsime, jog demografiškai komfortiška suminio gimstamumo rodiklio reikšmė yra artima 2 (tiksliau – 2,1). Gimstamumas jau beveik dešimtmetį mažėja ne tik Suomijoje, tačiau ir Švedijoje, Norvegijoje, Islandijoje. Kol kas išimtis yra tik Danija (1 pav.). Skaityti toliau „Kodėl mažėja gimstamumas Šiaurės Europos šalyse?“

Išsilavinimas (ne)prieinamas visiems

Žmonių vaikystė susijusi su jų pasiekimais ir išsilavinimo galimybėmis. Amerikiečių sociologai išskiria du vaikų auginimo modelius – organizuotąjį ir natūralųjį. Pirmajam būdingas stiprus tėvų investavimas į vaikus, jie smulkmeniškai rūpinasi kiekviena vaiko gyvenimo sritimi: būrelių lankymu, vaiko savijauta, santykiais su draugais, atmosfera mokykloje. Kartais tokie tėvai vadinami vaikystės vadybininkais, nes vaikų gyvenimus jie kontroliuoja ir įvairiai struktūrizuoja nuo ankstyvų dienų. Antrojo tipo šeimose augantys vaikai šiek tiek primena sovietinių kiemų vaikus su raktu ant kaklo. Jie gyvena savarankišką gyvenimą, o tėvai dažniausiai pasirūpina tik pagrindiniais jų poreikiais, t. y. maistu, saugumu ir pan.
Kurį vaikų auginimo modelį pasirinks šeimos – ne atsitiktinis dalykas. Vaikystės vadyba dažniausiai užsiima vidutinio ir aukštesnio socialinio sluoksnio žmonės, paprastai turintys aukštąjį išsilavinimą. Natūraliuoju būdu vaikai dažniau auga žemesnės socialinės padėties šeimose, kur tėvai turi žemesnį išsilavinimą. Skaityti toliau „Išsilavinimas (ne)prieinamas visiems“

Viduriniosios klasės šeimų kasdieniai gyvenimai kaip verslo modeliai

Kas vyksta su moterimis ir vyrais perkaitusiame pasaulyje? Arba, tiksliau, perkaitusioje Lietuvoje? Kodėl viduriniosios klasės šeimų kasdieniai gyvenimai tampa savotiškais verslo modeliais? O namai ir šeima – fiziniu ir simboliniu moters raiškos lauku?

Gruodžio 10 d. – Tarptautinę žmogaus teisių dieną – projekto „Šeimos, nelygybės ir demografiniai procesai“ tyrėjai – profesoriai Aušra Maslauskaitė ir Artūras Tereškinas kartu su kitų sričių ekspertais dalyvavo diskusijoje apie lyčių vaidmenis ir jų pokyčius Lietuvoje.

Paskaita „Šeimos ir pažeidžiamas gyvenimas Lietuvoje ir svetur“

Gruodžio 4 d., 17.30 val. projekto tyrėja Ieva Dryžaitė kviečia į paskaitą „Šeimos ir pažeidžiamas gyvenimas Lietuvoje ir svetur“, vyksiančią Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje (Radastų g. 2, 322 kab.)

Remiantis projekto Šeimos ir nelygybės duomenimis, paskaitoje bus siekiama pažvelgti į vadinamuosius šiuolaikinių šeimų „kosmosus“: kasdienio gyvenimo praktikas, iššūkius, darbo ir šeimos suderinamumą ir realias galimybes jį pasiekti, laiko svarbą šeimos gyvenime, tėvystę ir motinystę, emocinį tėvų darbą, šeimų krizes ir būdus jas įveikti.

Kviečiami visi, besidomintieji politikos ir ekonomikos pokyčiais bei jų pasekmėmis šeimos gyvenimui, taip pat ir tie, kurie šeimoje ar partnerystėje mėgina spręsti kasdienio gyvenimo dilemas.

Projekto vadovės interviu vienam didžiausių Austrijos dienraščių „Zalcburgo naujienos“ („Salzburger Nachrichten“)

Projekto vadovės prof. dr. Aušros Maslauskaitės interviu vienam didžiausių Austrijos dienraščių „Zalcburgo naujienos“ („Salzburger Nachrichten“) – „Kodėl net pačios sėkmingiausios moterys ES išgyvena sunkumus“.
Remiantis Eurostat duomenimis, Lietuvoje yra didžiausia moterų mokslininkių ir moterų, užimančių vadovaujančias pareigas, dalis Europos Sąjungoje. Kodėl šie skaičiai apgaulingi?
Profesorė pažymi, kad šią situaciją lemia ne tik demografiniai faktoriai – moterų skaičius šalyje didesnis nei vyrų (Lietuvoje 100 moterų tenka 85 vyrai), bet ir kultūrinės priežastys. Jau keletą dešimtmečių mokslas Lietuvoje yra nepakankamai finansuojamas, todėl jame lieka daugiau moterų, kai vyrai labiau linkę rinktis geriau apmokamus darbus.

Įvyko 5-oji „Kartų ir lyčių“ programos duomenų vartotojų konferencija

Spalio 24-25 dienomis vyko 5-oji „Kartų ir lyčių“ programos duomenų vartotojų konferencija. A. Maslauskaitė joje pristatė stendinį pranešimą, kuriame aptartas šeimos formavimo kelias Lietuvoje ir Baltarusijoje. Pranešimas parengtas remiantis „Šeimų ir nelygybių tyrimo“ bei „Kartų ir lyčių tyrimo 2020“ 1 bangos, įgyvendintos Baltarusijoje, duomenų analizės rezultatais. Abi šalys reprezentuoja „natūralaus eksperimento“ situaciją, nes po 1990 m. pasuko skirtingais socialinės-ekonominės ir politinės raidos keliais. Perėjimas iš kohabitacijos į santuoką Lietuvoje kitaip nei Baltarusijoje yra diferencijuotas pagal išsilavinimą, tai būdinga vyrams ir moterims.


Prof. Aušra Maslauskaitė

Kelios kartos po vienu stogu

Gyventi kartu su tėvais ar atskirai? Atsakymą į šį klausimą 25–34 metų žmonėms kur kas dažniau pateikia ne pasirinkimo laisvė, o gyvenimo realybė.

Europos Sąjungos statistikos tarnybos duomenimis, apie trečdalį lietuvių gyvena su tėvais. Jauni žmonės anksčiau atsiskirti linkę Skandinavijoje, o kuo labiau į Europos pietus – tuo daugiau šeimų kuriasi po vienu stogu. Slovakija – šalis, kurioje su tėvais gyvena daugiausia jaunuolių Europoje – 56,6 proc. Danijoje tokių jaunų žmonių – mažiausiai – vos 1,8 proc., Lietuvoje – 33,5 proc.

Projekto vadovės prof. dr. Aušros Maslauskaitės ir dr. Sigitos Kraniauskienės interviu žurnalui Savaitė.