Naujienos

Projekto vadovės interviu apie surogatinę motinystę

„Lietuvoje moteriškumas ir motinystė yra labai stipriai susiję dalykai. Mes esame visuomenė, kurioje moters gyvenimas labai dažnai suvokiamas, kaip nepilnavertis, jeigu ji nesusilaukia vaikų, kai tuo tarpu Šiaurės Europos ar Vakarų Europos šalyse moters gyvenimo scenarijų amplitudė yra priimama žymiai laisviau“.

Kodėl mūsų visuomenė dar nėra pasiruošusi diskutuoti šiuo klausimu, LRT.lt dokumentikos projekto laidoje „Spalvos“ komentuoja projekto vadovė Aušra Maslauskaitė.
Laidos įrašas

Darbininkų klasės tėvystės stiliai: normalizuojant „suderintą kultivavimą“

Sociologai jau ilgą laiką analizuoja santykį tarp tėvystės stilių ir socialinės klasės bei nelygybės atgaminimo (Lareau 2002; Cheadle and Amato, 2011; Vincent, 2012; Vincent, Maxwell, 2016). Analizuojant šią problemą skirtingi tėvystės stiliai priskiriami skirtingoms šeimų socialinėms padėtims. Pasak amerikietės Annette Laureau (2002, 2003), vidurinė klasė, darbininkų klasė ir neturtingos šeimos renkasi skirtingas tėvystės arba vaikų auginimo logikas. Vidurinės klasės tėvai paprastai praktikuoja „suderintą kultivavimą“ (angl. concerted cultivation) aktyviai įsitraukdami į vaikų užklasinės veiklos ir laisvalaikio planavimą bei skatindami jų kognityvinių ir socialinių įgūdžių plėtotę. Darbininkų klasės ir neturtingi tėvai dažnai teikia pirmenybę vadinamam „natūralaus augimo auklėjimui“ (angl. accomplishment of natural growth). Šeimos sociologijoje suderintas kultivavimas ir natūralaus augimo auklėjimas yra tapę svarbiais klasinio elgesio ir klase paremto habitus žymenimis. Skaityti toliau „Darbininkų klasės tėvystės stiliai: normalizuojant „suderintą kultivavimą““

Mamos diena trunka ištisus metus

Šį kartą atlikome mamos dienos namų darbus bei paruošėme jums Šeimos ir nelygybės tyrimo pašnekovų pamąstymų, prisiminimų bei pasakojimų trupinėlių apie mamas. Trupinėliai, nes nepilni, fragmentuoti ir iškarpyti, tačiau juos plėtojant gaunasi spalvingi gyvenimai, kuriuose tiek mamos, tiek tėčiai buvo svarbūs dailininkai parenkant spalvas.

Milžiniškas surinktos informacijos kiekis atskleidžia savitas motinystės praktikas seniau (pašnekovų tėvų tėvystės būdai) ir dabar (pačių pašnekovų tėvystės stiliai). Kai kas skiriasi, kai kas panašu. Pavyzdžiui dėl išsilavinimo bei pamokų ruošimo ir dabar, ir seniau labiau pergyvendavo mamos, nei tėčiai. Dabartiniai tėčiai gal kiek dažniau nukeliauja į mokyklų susirinkimus nei tai darydavo jų tėčiai, tačiau vaikų švietimas ir išsilavinimas vis dar yra moterų veiklos baras, tik dabartiniu metu stipriai suintensyvėjęs. Retsykiais primena ramų keliavimą mokymosi labirintais, bet neretai ir rimtas lenktynes. Šią tendenciją ypatingai atskleidžia kitas tyrimas, kurio metu buvo kalbinti darželių vadovai, matantys situaciją kiek iš šalies. Jie pastebi, kad kuo tolyn, tuo reikalavimų sąrašas vaikų ugdymui ir švietimui, ateinantis iš tėvų, darosi vis didesnis, sudėtingesnis, intensyvesnis ir nerimastingesnis. Skaityti toliau „Mamos diena trunka ištisus metus“

Sėkmė

Jei jūsų paklaustų „kaip manote kokiems žmonėms Lietuvoje sekasi?“ ir „kaip manote ar Jūs esate sėkmingas žmogus?“ ar labai skirtųsi jūsų atsakymai? Ar manytumėte, kad kitų sėkmė yra kitokia nei jūsų? O pasakodami savo gyvenimo istoriją, ar atskleistumėte visus savo sėkmės niuansus? O gal kai kuriuos nutylėtumėte?

Štai Šeimos ir nelygybės kokybiniame tyrime šiais klausimais nuomonių buvo įvairių – vieni informantai teigė, kad sėkmė priklauso tiems, kurie turi tinkamų asmeninių savybių, tokių kaip tolerancija rizikai, gebėjimas prisitaikyti prie kintančių aplinkybių, verslumas, veiklumas, komunikabilumas. Ypatingai svarbios sėkmės gaudyklės, informantų manymu, yra pasitikėjimas savimi, drąsa, ryžtas bei apsukrumas. Skaityti toliau „Sėkmė“

O jei kovo 8-ąją pakalbėtume ne tik apie moteris?

Video įrašas Be a Lady pasklido eksponentiškai. Video Be a Man net nebuvo. Taip jau nutinka, kai viena pusė turi stiprų atstovaujamąjį balsą, o kita – ne. Tada mes turime daug straipsnių apie parazitinį vyriškumą, apie vyrų galią, apie patriarchato neigiamas pasekmes moterims ir tik tarp kitko (bet ne iš esmės) apie neigiamas pasekmes vyrams, apie vyrų geresnę padėtį darbo rinkoje, apie didesnius vyrų atlyginimus. Bet beveik neturime straipsnių ir diskusijų apie parazitinį moteriškumą, moterų galią, matriarchato ir patriarchato samplaiką šeimose, kai moterys ir visus galus laiko, ir viską ant savo pečių „veža“, tuo skundžiasi, bet tuo pačiu vyrams nieko neleidžia daryti, o paskui tam tikrose ideologinėse grupėse būtent tie vyrai yra koneveikiami dėl neveiklumo. Skaityti toliau „O jei kovo 8-ąją pakalbėtume ne tik apie moteris?“

„Nes taip reikia daryti“ arba kaip tampame lietuviais katalikais?

Lietuvos gyventojų dauguma save laiko Romos katalikais, tačiau tarp jų praktikuojančių katalikų yra mažuma. Anot britų sociologės Abby Day, savęs priskyrimas religinei bendruomenei nebūtinai sietinas su asmens religiniu gyvenimu ir dažniau išreiškia asmenines nuostatas pabrėžiančias, kas nesu, nei kas esu iš tikrųjų. Į klausimą, kaip Lietuvos gyventojai tampa Romos katalikais, sudarančiais daugumą, pabandysime atsakyti pasitelkdami Vytauto Didžiojo universitete Socialinių tyrimų centre vykdomo mokslinio tyrimo projekto „Šeimos, nelygybės ir demografiniai procesai“, kurio metu analizuojamos viduriniosios kartos, gimusios 1970-1985 metais religinės vertybės, jų perdavimo jaunajai kartai procesai, duomenis. Skaityti toliau „„Nes taip reikia daryti“ arba kaip tampame lietuviais katalikais?“

Kodėl mažėja gimstamumas Šiaurės Europos šalyse?

Gimstamumo rodikliai Šiaurės Europos šalyse, kurios ilgą laiką buvo laikytinos siektinu pavyzdžiu, mažėja. Suomijoje, išankstiniais 2019 m. duomenimis, suminis gimstamumo rodiklis nukrito iki 1,35, kaip rašo savo facebook paskyroje suomių demografė dr. Marika Jalovaara. Nuo 2010 m. nuosmukis sudaro 28 proc. Priminsime, jog demografiškai komfortiška suminio gimstamumo rodiklio reikšmė yra artima 2 (tiksliau – 2,1). Gimstamumas jau beveik dešimtmetį mažėja ne tik Suomijoje, tačiau ir Švedijoje, Norvegijoje, Islandijoje. Kol kas išimtis yra tik Danija (1 pav.). Skaityti toliau „Kodėl mažėja gimstamumas Šiaurės Europos šalyse?“

Išsilavinimas (ne)prieinamas visiems

Žmonių vaikystė susijusi su jų pasiekimais ir išsilavinimo galimybėmis. Amerikiečių sociologai išskiria du vaikų auginimo modelius – organizuotąjį ir natūralųjį. Pirmajam būdingas stiprus tėvų investavimas į vaikus, jie smulkmeniškai rūpinasi kiekviena vaiko gyvenimo sritimi: būrelių lankymu, vaiko savijauta, santykiais su draugais, atmosfera mokykloje. Kartais tokie tėvai vadinami vaikystės vadybininkais, nes vaikų gyvenimus jie kontroliuoja ir įvairiai struktūrizuoja nuo ankstyvų dienų. Antrojo tipo šeimose augantys vaikai šiek tiek primena sovietinių kiemų vaikus su raktu ant kaklo. Jie gyvena savarankišką gyvenimą, o tėvai dažniausiai pasirūpina tik pagrindiniais jų poreikiais, t. y. maistu, saugumu ir pan.
Kurį vaikų auginimo modelį pasirinks šeimos – ne atsitiktinis dalykas. Vaikystės vadyba dažniausiai užsiima vidutinio ir aukštesnio socialinio sluoksnio žmonės, paprastai turintys aukštąjį išsilavinimą. Natūraliuoju būdu vaikai dažniau auga žemesnės socialinės padėties šeimose, kur tėvai turi žemesnį išsilavinimą. Skaityti toliau „Išsilavinimas (ne)prieinamas visiems“