Kodėl mažėja gimstamumas Šiaurės Europos šalyse?

Gimstamumo rodikliai Šiaurės Europos šalyse, kurios ilgą laiką buvo laikytinos siektinu pavyzdžiu, mažėja. Suomijoje, išankstiniais 2019 m. duomenimis, suminis gimstamumo rodiklis nukrito iki 1,35, kaip rašo savo facebook paskyroje suomių demografė dr. Marika Jalovaara. Nuo 2010 m. nuosmukis sudaro 28 proc. Priminsime, jog demografiškai komfortiška suminio gimstamumo rodiklio reikšmė yra artima 2 (tiksliau – 2,1). Gimstamumas jau beveik dešimtmetį mažėja ne tik Suomijoje, tačiau ir Švedijoje, Norvegijoje, Islandijoje. Kol kas išimtis yra tik Danija (1 pav.).

Gimstamumo rodikliai Suomijoje mažėja nuo 2010 metų, nors nuo 1970-ųjų, keturis dešimtmečius buvo daugmaž stabilus ir pakankamai aukštas, išskyrus keletą trumpalaikių svyravimų (2 pav.).  Tačiau  dabartinė jo reikšmė yra rekordiškai žemiausia.

1 pav. Suminis gimstamumo rodiklis Šiaurės Europos šalyse 1975-2018 ir Suomijoje 2019

Pagrįsto ir aiškaus atsakymo į klausimą kas vyksta su Šiaurės Europos gimstamumu kol kas nėra. Labai tikėtina, kad gimstamumo nuosmukis susijęs su jaunų žmonių sprendimais dėl šeimos kūrimo. Vis daugiau jų gyvena be partnerio, nekuria santuokos ar kohabitacijos.

Suomijoje 2018 m. kiek daugiau nei 40 proc.  33 metų amžiaus vyrų gyveno be partnerės, teigia dr. Marika Jalovaara, ir tai yra net 30 proc. daugiau nei prieš dešimtmetį. Panašaus amžiaus moterų, gyvenančių be partnerio dalis sudaro 35 proc. ir ji taip pat auga (2 pav.).

2 pav. Vienų (nesukūrusių santuokos ar kohabitacijos) 33 metų amžiaus vyrų ir 31 metų amžiaus moterų dalis Suomijoje, 1987-2018

Stokholmo universiteto demografas Gunnaras Anderssonas aptardamas Švedijos padėtį teigia, kad gimstamumo nuosmukiui įtakos negalėjo turėti socialinė ir paramos šeimai politika, nes joje reikšmingų pokyčių nevyko. Švedijos ir kitų Šiaurės šalių paramos šeimai politika laikoma pavyzdine, nes ji padeda vyrams ir moterims derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus, o tai, kaip rodo tyrimų rezultatai, ligi šiol teigiamai veikė gimstamumą.

Pasak Anderssono, gali būti, kad visuomenėje išaugo nesaugumo dėl ateities pojūtis ir tai stabdo žmones susilaukti vaikų. Ateitis atrodo nesaugi žvelgiant į ekonomiką, darbo rinką, nusikalstamumą, klimatą, geopolitinę padėtį pasaulyje. Medijose gausu įvairaus pobūdžio žinių, kuriose kalbama apie neaiškią ateitį. Ir nesvarbu, kad ekonominiai indikatoriai yra teigiami, žmonės tai, kas vyksta visuomenėje, gali suvokti visiškai priešingai, teigia Anderssonas populiation-europe.eu.

Livia Oláh iš Stokhomo universiteto Sociologijos katedros mano, kad sprendimus dėl šeimos ir vaikų ypatingai veikia pokyčiai darbo rinkoje. Yra vis daugiau prekarizuoto darbo, trumpalaikių kontraktų, socialiai nesaugaus užimtumo. Visa tai yra šiandieninės jaunos kartos profesinės veiklos realybė ir ji esmingai skiriasi nuo tos, kurioje šeiminio gyvenimo spendimus priiminėjo vyresnės kartos. Prie šių naujų darbo rinkos sąlygų dar neprisitaikė ir socialinė bei paramos šeimai politika.

Parengė Aušra Maslauskaitė. Autorė dėkoja dr. Marikai Jalovaarai už suteiktą informaciją ir leidimą ja dalintis. Tekste taip pat naudota ir www.population-europe.eu medžiaga.