Dirbančios šeimos ir prekarizuotas gyvenimas

2019 metų liepą žurnale Kultūra ir visuomenė: socialinių tyrimų žurnalas 2019, nr. 10(1) pasirodė mano (Ievos Dryžaitės) straipsnis „Dirbančios šeimos ir prekarizuotas gyvenimas“, tačiau į tinklapio ir Šeimos ir nelygybės „lentynas“ jį guldome tik dabar. Ne todėl, kad galbūt ruduo tinkamesnis metas tokiems skaitiniams, ne todėl, kad vasarą greičiausiai žvilgsnis mieliau krypsta į dangų nei į kompiuterio ekraną ir ne todėl, kad norisi prisirinkti daugiau klikų neva pasirenkant „tinkamą“ laiką sklaidai… Viskas daug paprasčiau ir sudėtingiau – pateikti tekstą viešam žvilgsniui kartais tenka prisiversti. Ir taip, atrodo, rašai ne sau, rašai kitiems, bet kai ateina metas pasidalinti, viduje užgimsta didysis kritikas, kuris pirštu bado ir bara, jog galėjo būti daug geriau.  Be to, juk „vieną kartą paleistas žodis niekada nebebus tik tavo.“ Tai turbūt dėl to, kad reikėjo laiko išdrįsti… nes mes pernelyg retai susimąstome apie žmones, kuriems tokiame „socialiai ir lingvistiškai ekshibicionistiškame“ pasaulyje yra nedrąsu būti, nedrąsu reikšti mintis, nedrąsu kalbėti, nedrąsu diskutuoti… aš pati tokia esu ir tik didelių pastangų dėka moku apsimesti, bet tai labai daug kainuoja. Taigi kviesdama skaitymui, tuo pačiu kviečiu pagalvoti apie visus tuos „užtildytus“ ar „užtilusius“ žmones ir pareflektuoti, kaip jiems (mums) reikia būti daug, garsiai ir gražiai kalbančiųjų pasaulyje.

Ištraukos iš straipsnio:

„Pereinamuoju laikotarpiu nuo feodalizmo link kapitalizmo pasikeitė laiko reikšmė ir santykis su darbu. Seniau laikas buvo matuojamas atliekamų užduočių kiekiu ir jį buvo galima apibūdinti orientacijos į užduotį (angl. task orientated) veiksmu, dabar vis labiau įsigali darbo per tam tikrą laiko tarpą (angl. timed-work) principas (Conaghan 2006). Britų istorikas ir visuomenininkas Edward Palmer Thomson jau nuo 1967 m. tyrinėjo laiko aspektą darbo ir šeimos suderinamumo kontekstuose. Jis teigia, kad dabartinėje visuomenėje laikas tampa valiuta, o laiko taupymo norma tampa esmine šiuolaikiniame gyvenime – visas laikas turi būti pažymėtas, paskirtas, padalintas, suvartotas, naudingai praleistas. Iš to išplaukia Thomson daroma išvada, kad šiuolaikinis žmogus prarado gebėjimą „tiesiog paprastai leisti laiką“ <…>“.

Nuoroda į straipsnį: https://www.vdu.lt/cris/bitstream/20.500.12259/99592/1/ISSN2335-8777_2019_N_10_1.PG_99-126.pdf

Iliustracija „Sudegti šiandien, kad gyventum rytoj“.

Piešta 2010 metais, pavadinimas iliustracijai gimė vakar (autorė Ieva Dryžaitė).