Darbininkų klasės tėvystės stiliai: normalizuojant „suderintą kultivavimą“

Sociologai jau ilgą laiką analizuoja santykį tarp tėvystės stilių ir socialinės klasės bei nelygybės atgaminimo (Lareau 2002; Cheadle and Amato, 2011; Vincent, 2012; Vincent, Maxwell, 2016). Analizuojant šią problemą skirtingi tėvystės stiliai priskiriami skirtingoms šeimų socialinėms padėtims. Pasak amerikietės Annette Laureau (2002, 2003), vidurinė klasė, darbininkų klasė ir neturtingos šeimos renkasi skirtingas tėvystės arba vaikų auginimo logikas. Vidurinės klasės tėvai paprastai praktikuoja „suderintą kultivavimą“ (angl. concerted cultivation) aktyviai įsitraukdami į vaikų užklasinės veiklos ir laisvalaikio planavimą bei skatindami jų kognityvinių ir socialinių įgūdžių plėtotę. Darbininkų klasės ir neturtingi tėvai dažnai teikia pirmenybę vadinamam „natūralaus augimo auklėjimui“ (angl. accomplishment of natural growth). Šeimos sociologijoje suderintas kultivavimas ir natūralaus augimo auklėjimas yra tapę svarbiais klasinio elgesio ir klase paremto habitus žymenimis.

Viena iš projekto „Šeimos, nelygybės ir demografiniai procesai” kokybinio tyrimo užduočių buvo išsiaiškinti, kokiu mastu darbininkų klasės tėvai praktikuoja šiuos tėvystės stilius. Todėl analizuojant tėvystės stilius, didžiausias dėmesys buvo kreipiamas į tai, kaip tėvai organizuoja vaikų laisvalaikį ir užklasines veiklas, kaip aiškina laisvės ir kontrolės santykį vaikų auklėjime ir kaip suvokia savo kaip tėvų atsakomybes bei buvimą gerais tėvais. Kaip darbininkų klasės tėvai struktūruoja vaikų kasdienį gyvenimą? Kokiu mastu jie įsitraukia į vaikų laisvalaikį? Kaip jie apibrėžia savo pačių vaidmenį ir atsakomybę už vaikus?

Iš 88 biografinių interviu su 1970-1984 m. gimusiomis skirtingos socialinės padėties mamomis ir tėčiais pasirinkti 23 (14 mamų ir 9 tėčiai), kurie labiausiai atitiko darbininkų klasės apibrėžtį. Renkantis darbininkų klasės informantus buvo kreipiamas dėmesys į jų išsilavinimą, apmokamo darbo pobūdį, gaunamas lėšas, šeimos biografiją, socialinius tinklus ir kultūrinį skonį. Visa tai leido juos lokalizuoti kaip priklausančius darbininkų klasei.

Gauti tyrimo rezultatai šiek tiek prieštarauja vyraujančiai tyrimų tradicijai apie ryškų tėvystės pasiskirstymą tarp klasių. Šio tyrimo atveju, tik labai maža darbininkų klasės tėvų dalis (tik 4 tėvai) kultivavo „natūralaus augimo auklėjimą“. Šie tėvai nesistengė įtraukti vaikus į užklasines veiklas ir leido jiems daugiau laisvės renkantis laisvalaikį. Likusi didžioji tėvų dalis vis dėlto pabrėžė kontrolę ir discipliną kaip būtinus dalykus organizuojant vaikų laiką. Kartu jie manė, kad „suderintas kultivavimas“ yra geros tėvystės strategija. Galima teigti, kad šio vaikų auklėjimo stiliaus pasirinkimas atspindi vis stipresnį tikėjimą, kad vien tik tėvai yra atsakingi už savo vaikų biografijas ir už jų intelektinių, socialinių, kultūrinių, fizinių ir emocinių įgūdžių vystymą (Vincent, Maxwell 2016). Kartu matyt tikimasi, kad naudojantis suderintu kultivavimu ir įskiepijant vaikams vidurinės klasės vertybes galima padidinti jų gyvenimo šansus ir galimybes.

Galima būtų teigti, kad Lietuvoje, kaip ir kai kuriose kitose šalyse, suderintas kultivavimas kaip tėvystės stilius ar strategija vis labiau normalizuojamas. Gauti rezultatai taip pat rodo, kad informantų struktūrinė lokacija ne visada lemia jų tėvystės stilius ir vaikų auklėjimo vertybes. Jie taip pat atskleidžia ne tik socialinio gyvenimo neapibrėžtumą, bet ir tėvystės vertybių bei nuostatų skirtumus pačios darbininkų klasės viduje.

Artūras Tereškinas

Literatūra
Cheadle, J. E., Amato, P. R 2011. “A Quantitative Assessment of Lareau’s Qualitative Conclusions About Class, Race, and Parenting.” Journal of Family Issues 32(5) 679–706.
Lareau, Annette. 2002. “Invisible Inequality: Social Class and Childbearing in Black Families and White Families.” American Sociological Review 67(5):747–776.
Lareau, A. 2003. Unequal Childhoods. Class, Race and Family Life. Berkeley: University of California Press.
Vincent, C. 2012. Parenting: Responsibilities, Risks, Respect. London: Institute of Education.
Vincent, C., Maxwell, M. C. 2016. “Parenting Priorities and Pressures: Furthering Understanding of ‘Concerted Cultivation’.” Discourse: Studies in Cultural Politics of Education 37(2): 269–81.