Kviečiame į tarptautinę konferenciją “Family, Class and Inequalities in Central and Eastern Europe”. Pratęstas pranešimų santraukų pateikimo laikotarpis

2021 m. spalio 28-29 d. Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių tyrimų centras rengia nuotolinę tarptautinę konferenciją “Family, Class and Inequalities in Central and Eastern Europe”.

Pranešimų santraukų pateikimo laikas pratęsiamas iki š.m. liepos 30 d.

Daugiau informacijos apie konferenciją galima rasti čia.

Konferencijos informacija socialiniame tinkle „Facebook“.

 

 

 

 

Tarpgeneracinio socialinio mobilumo analizė: 1970–1984 m. kartos socialinio ir kultūrinio kapitalo reprodukcija

Analizuojamuose pereinamosios kartos (gimusių 1970–1984 m.) biografiniuose interviu stebima, kad tarpgeneracinio socialinio mobilumo galimybės (judėjimas kopėčiomis aukštyn) yra susijusios su gebėjimais pasinaudoti artimiausios aplinkos ar institucijų teikiama pagalba. Socialinis kapitalas socialinio tinklo kontekste veikia kaip reikšmingas resursas, padedantis individams įgyti išsilavinimą, siekti užimtumo, kartu formuoti savo šeimos galimybes. Tyrimo metu institucionalizuotas kultūrinis kapitalas buvo išskirtas kaip ypatingai reikšmingas veiksnys, padedantis individo socialiniam mobilumui net tuo atveju, kai kilmės šeimoje tokios galimybės nėra sukuriamos. Adekvatus švietimo sistemos indėlis gali kompensuoti individų skirtumus atsižvelgiant į kilmės šeimos socioekonominį statusą (Ludwinek et. al. 2017). Pereinamosios kartos išskirtinumas nuo tėvų šeimos yra tas, kad jie turi daugiau galimybių laisvai rinktis ir daryti atitinkamus pokyčius savo gyvenime. Priimdami besikeičiančią visuomenę, jie geba prisiimti ir atsakomybę už sprendimus, už savo išsilavinimą ir profesinę kvalifikaciją bei yra iniciatyvūs siekdami pokyčių. Akivaizdu, kad nesant pakankam šeimos kultūriniam kapitalui, kokybiška švietimo sistema sudaro sąlygas didinti individų mobilumą visuomenėje. Tačiau tokiu atveju ypatingą reikšmę turi kilmės šeimos skatinimas ir atitinkamų vertybinių pozicijų ugdymas.

Ernesta Platūkytė

Ernestos Platūkytės straipsnį „Tarpgeneracinis socialinis mobilumas: 1970–1984 m. kartos socialinio ir kultūrinio kapitalo reprodukcija“ galite skaityti socialinių tyrimų žurnale „Kultūra ir visuomenė“ 2020 11 (2): http://culturesociety.vdu.lt/2021/05/01/2020-vol-11-no-2/

Pasirodė naujas projekto informacinis leidinys

Išleistas naujas projekto informacinis leidinys, kuriame pristatomi sociologinės apklausos „Šeimų ir nelygybių tyrimas“ empiriniai rezultatai: pateikiami bendrieji pagrindinių tyrimo indikatorių pasiskirstymai pagal demografines ir socialinesekonomines charakteristikas. Leidinio tikslas tyrimo metu gautų duomenų sklaida, nes lentelėse pateikti rezultatai gali būti nesunkiai skaitomi ir neturint statistinės analizės įgūdžių ar negebant naudotis specialiomis duomenų analizės programomis.

Plačiau su projekto tyrėjų Marės Baublytės ir Aušros Maslauskaitės parengtais bendraisiais tyrimo rezultatais galima susipažinti čia.

Projekto rezultatai pristatomi IV-ajame Tarptautinės sociologų asociacijos Sociologijos forume

Vasario 23-28 dienomis Porto Alegre, Brazilijoje vyksta IV-asis Tarptautinės sociologų asociacijos (International Sociological Association (ISA)) Sociologijos forumas. Virtualus forumas subūrė sociologus iš 125 pasaulio šalių, jo programoje suplanuota 800 sesijų bei daugiau nei 3000 pranešimų. Forume dalyvauja ir projekto vadovė profesorė dr. Aušra Maslauskaitė.

Dviejuose pranešimuose „Stalled Gender Revolution: Re-Traditionalization of Child-Care in Central and Eastern European Families“ ir „Cohabitation and Transition to Marriage in Lithuania and Belarus: An Analysis of First-Partnership Formation Among the 1970-1984 Birth Cohorts“ mokslininkė pristatys projekto metu įgyvendinto tyrimo „Šeimos ir nelygybės“ (2018) rezultatus.

Projekto tyrėjos I. Dirsytės magistro darbas pelnė pripažinimą

Projekto tyrėjos Irmos Dirsytės 2020 m. pavasarį Vytauto Didžiojo universitete apgintas Socialinės demografijos programos magistro darbas „Kohabitacijos vaidmuo šeimos formavimo procese Lietuvoje“ Lietuvos sociologų draugijos organizuoto „Geriausio 2020 m. sociologijos magistro darbo konkurse“ pripažintas geriausiu. Darbo vadovė – profesorė dr. Aušra Maslauskaitė.
„Geriausio 2020 m. sociologijos magistro darbo konkurso“ rezultatai paskelbti š. m. lapkričio 27 d. vykusioje XII-ojoje Lietuvos sociologų draugijos konferencijoje „Sociologija ir gerovės valstybė šiuolaikinėje Lietuvoje“, kuri šiemet buvo skirta Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 30-mečiui.

Kaip ilgai trunka kohabitacija Lietuvoje iki nusprendžiama susituokti arba skirtis

Kohabitacija arba nesantuokinis gyvenimas kartu šiuolaikinėje visuomenėje yra vienas iš esminių šiuolaikinės šeimos transformacijas apibūdinančių bruožų, minimas greta vėlėjančio amžiaus tuokiantis, susilaukiant vaikų ar dažnų skyrybų. Daugelyje Europos šalių, tarp jų ir Lietuvoje, kohabitacija jau nieko nestebina ir dažnai teigiama, kad dėl įvairių aplinkybių viename ar kitame gyvenimo kelio raidos etape kohabituoja nemaža dalis jaunų asmenų (Perelli- Harris ir Bernardi 2015). Skaityti toliau „Kaip ilgai trunka kohabitacija Lietuvoje iki nusprendžiama susituokti arba skirtis“

Šiuolaikinė tėvystė: ar meilės gali būti per daug?

Andrius Mamontovas vienoje Foje dainoje dainuoja „niekada man meilės nebus per daug“. Nors daina man labai patinka, vis tik manau, jog meilės kartais gali būti ir per daug. Kartais jos per daug knygose ar filmuose, kartais ji nuvargina reklamose ar savipagalbos, bei gyvenimo būdo patarimuose, neretai meilės sau virusas būna toks stiprus, jog nežinia kur padėti meilę kitam, o nutinka ir taip, kad tėvų meilė ne tik apglėbia rūpesčiu, bet ir dusina bei sekina. Šiame tekste bus rašoma apie šiuolaikinę tėvystę, remiantis įžvalgomis padarytomis skaitant 88-ių informantų (34–48 metų amžiaus) biografinius interviu, imtus 2019 metais atliekant Šeimos ir nelygybės tyrimą. Skaityti toliau „Šiuolaikinė tėvystė: ar meilės gali būti per daug?“

Projekto vadovės interviu apie surogatinę motinystę

„Lietuvoje moteriškumas ir motinystė yra labai stipriai susiję dalykai. Mes esame visuomenė, kurioje moters gyvenimas labai dažnai suvokiamas, kaip nepilnavertis, jeigu ji nesusilaukia vaikų, kai tuo tarpu Šiaurės Europos ar Vakarų Europos šalyse moters gyvenimo scenarijų amplitudė yra priimama žymiai laisviau“.

Kodėl mūsų visuomenė dar nėra pasiruošusi diskutuoti šiuo klausimu, LRT.lt dokumentikos projekto laidoje „Spalvos“ komentuoja projekto vadovė Aušra Maslauskaitė.
Laidos įrašas