Pasirodė naujas projekto informacinis leidinys

Išleistas naujas projekto informacinis leidinys, kuriame pristatomi sociologinės apklausos „Šeimų ir nelygybių tyrimas“ empiriniai rezultatai: pateikiami bendrieji pagrindinių tyrimo indikatorių pasiskirstymai pagal demografines ir socialinesekonomines charakteristikas. Leidinio tikslas tyrimo metu gautų duomenų sklaida, nes lentelėse pateikti rezultatai gali būti nesunkiai skaitomi ir neturint statistinės analizės įgūdžių ar negebant naudotis specialiomis duomenų analizės programomis.

Plačiau su projekto tyrėjų Marės Baublytės ir Aušros Maslauskaitės parengtais bendraisiais tyrimo rezultatais galima susipažinti čia.

Projekto rezultatai pristatomi IV-ajame Tarptautinės sociologų asociacijos Sociologijos forume

Vasario 23-28 dienomis Porto Alegre, Brazilijoje vyksta IV-asis Tarptautinės sociologų asociacijos (International Sociological Association (ISA)) Sociologijos forumas. Virtualus forumas subūrė sociologus iš 125 pasaulio šalių, jo programoje suplanuota 800 sesijų bei daugiau nei 3000 pranešimų. Forume dalyvauja ir projekto vadovė profesorė dr. Aušra Maslauskaitė.

Dviejuose pranešimuose „Stalled Gender Revolution: Re-Traditionalization of Child-Care in Central and Eastern European Families“ ir „Cohabitation and Transition to Marriage in Lithuania and Belarus: An Analysis of First-Partnership Formation Among the 1970-1984 Birth Cohorts“ mokslininkė pristatys projekto metu įgyvendinto tyrimo „Šeimos ir nelygybės“ (2018) rezultatus.

Projekto tyrėjos I. Dirsytės magistro darbas pelnė pripažinimą

Projekto tyrėjos Irmos Dirsytės 2020 m. pavasarį Vytauto Didžiojo universitete apgintas Socialinės demografijos programos magistro darbas „Kohabitacijos vaidmuo šeimos formavimo procese Lietuvoje“ Lietuvos sociologų draugijos organizuoto „Geriausio 2020 m. sociologijos magistro darbo konkurse“ pripažintas geriausiu. Darbo vadovė – profesorė dr. Aušra Maslauskaitė.
„Geriausio 2020 m. sociologijos magistro darbo konkurso“ rezultatai paskelbti š. m. lapkričio 27 d. vykusioje XII-ojoje Lietuvos sociologų draugijos konferencijoje „Sociologija ir gerovės valstybė šiuolaikinėje Lietuvoje“, kuri šiemet buvo skirta Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 30-mečiui.

Kaip ilgai trunka kohabitacija Lietuvoje iki nusprendžiama susituokti arba skirtis

Kohabitacija arba nesantuokinis gyvenimas kartu šiuolaikinėje visuomenėje yra vienas iš esminių šiuolaikinės šeimos transformacijas apibūdinančių bruožų, minimas greta vėlėjančio amžiaus tuokiantis, susilaukiant vaikų ar dažnų skyrybų. Daugelyje Europos šalių, tarp jų ir Lietuvoje, kohabitacija jau nieko nestebina ir dažnai teigiama, kad dėl įvairių aplinkybių viename ar kitame gyvenimo kelio raidos etape kohabituoja nemaža dalis jaunų asmenų (Perelli- Harris ir Bernardi 2015). Skaityti toliau „Kaip ilgai trunka kohabitacija Lietuvoje iki nusprendžiama susituokti arba skirtis“

Šiuolaikinė tėvystė: ar meilės gali būti per daug?

Andrius Mamontovas vienoje Foje dainoje dainuoja „niekada man meilės nebus per daug“. Nors daina man labai patinka, vis tik manau, jog meilės kartais gali būti ir per daug. Kartais jos per daug knygose ar filmuose, kartais ji nuvargina reklamose ar savipagalbos, bei gyvenimo būdo patarimuose, neretai meilės sau virusas būna toks stiprus, jog nežinia kur padėti meilę kitam, o nutinka ir taip, kad tėvų meilė ne tik apglėbia rūpesčiu, bet ir dusina bei sekina. Šiame tekste bus rašoma apie šiuolaikinę tėvystę, remiantis įžvalgomis padarytomis skaitant 88-ių informantų (34–48 metų amžiaus) biografinius interviu, imtus 2019 metais atliekant Šeimos ir nelygybės tyrimą. Skaityti toliau „Šiuolaikinė tėvystė: ar meilės gali būti per daug?“

Projekto vadovės interviu apie surogatinę motinystę

„Lietuvoje moteriškumas ir motinystė yra labai stipriai susiję dalykai. Mes esame visuomenė, kurioje moters gyvenimas labai dažnai suvokiamas, kaip nepilnavertis, jeigu ji nesusilaukia vaikų, kai tuo tarpu Šiaurės Europos ar Vakarų Europos šalyse moters gyvenimo scenarijų amplitudė yra priimama žymiai laisviau“.

Kodėl mūsų visuomenė dar nėra pasiruošusi diskutuoti šiuo klausimu, LRT.lt dokumentikos projekto laidoje „Spalvos“ komentuoja projekto vadovė Aušra Maslauskaitė.
Laidos įrašas

Darbininkų klasės tėvystės stiliai: normalizuojant „suderintą kultivavimą“

Sociologai jau ilgą laiką analizuoja santykį tarp tėvystės stilių ir socialinės klasės bei nelygybės atgaminimo (Lareau 2002; Cheadle and Amato, 2011; Vincent, 2012; Vincent, Maxwell, 2016). Analizuojant šią problemą skirtingi tėvystės stiliai priskiriami skirtingoms šeimų socialinėms padėtims. Pasak amerikietės Annette Laureau (2002, 2003), vidurinė klasė, darbininkų klasė ir neturtingos šeimos renkasi skirtingas tėvystės arba vaikų auginimo logikas. Vidurinės klasės tėvai paprastai praktikuoja „suderintą kultivavimą“ (angl. concerted cultivation) aktyviai įsitraukdami į vaikų užklasinės veiklos ir laisvalaikio planavimą bei skatindami jų kognityvinių ir socialinių įgūdžių plėtotę. Darbininkų klasės ir neturtingi tėvai dažnai teikia pirmenybę vadinamam „natūralaus augimo auklėjimui“ (angl. accomplishment of natural growth). Šeimos sociologijoje suderintas kultivavimas ir natūralaus augimo auklėjimas yra tapę svarbiais klasinio elgesio ir klase paremto habitus žymenimis. Skaityti toliau „Darbininkų klasės tėvystės stiliai: normalizuojant „suderintą kultivavimą““

Mamos diena trunka ištisus metus

Šį kartą atlikome mamos dienos namų darbus bei paruošėme jums Šeimos ir nelygybės tyrimo pašnekovų pamąstymų, prisiminimų bei pasakojimų trupinėlių apie mamas. Trupinėliai, nes nepilni, fragmentuoti ir iškarpyti, tačiau juos plėtojant gaunasi spalvingi gyvenimai, kuriuose tiek mamos, tiek tėčiai buvo svarbūs dailininkai parenkant spalvas.

Milžiniškas surinktos informacijos kiekis atskleidžia savitas motinystės praktikas seniau (pašnekovų tėvų tėvystės būdai) ir dabar (pačių pašnekovų tėvystės stiliai). Kai kas skiriasi, kai kas panašu. Pavyzdžiui dėl išsilavinimo bei pamokų ruošimo ir dabar, ir seniau labiau pergyvendavo mamos, nei tėčiai. Dabartiniai tėčiai gal kiek dažniau nukeliauja į mokyklų susirinkimus nei tai darydavo jų tėčiai, tačiau vaikų švietimas ir išsilavinimas vis dar yra moterų veiklos baras, tik dabartiniu metu stipriai suintensyvėjęs. Retsykiais primena ramų keliavimą mokymosi labirintais, bet neretai ir rimtas lenktynes. Šią tendenciją ypatingai atskleidžia kitas tyrimas, kurio metu buvo kalbinti darželių vadovai, matantys situaciją kiek iš šalies. Jie pastebi, kad kuo tolyn, tuo reikalavimų sąrašas vaikų ugdymui ir švietimui, ateinantis iš tėvų, darosi vis didesnis, sudėtingesnis, intensyvesnis ir nerimastingesnis. Skaityti toliau „Mamos diena trunka ištisus metus“