Tarpgeneracinio socialinio mobilumo analizė: 1970–1984 m. kartos socialinio ir kultūrinio kapitalo reprodukcija

Analizuojamuose pereinamosios kartos (gimusių 1970–1984 m.) biografiniuose interviu stebima, kad tarpgeneracinio socialinio mobilumo galimybės (judėjimas kopėčiomis aukštyn) yra susijusios su gebėjimais pasinaudoti artimiausios aplinkos ar institucijų teikiama pagalba. Socialinis kapitalas socialinio tinklo kontekste veikia kaip reikšmingas resursas, padedantis individams įgyti išsilavinimą, siekti užimtumo, kartu formuoti savo šeimos galimybes. Tyrimo metu institucionalizuotas kultūrinis kapitalas buvo išskirtas kaip ypatingai reikšmingas veiksnys, padedantis individo socialiniam mobilumui net tuo atveju, kai kilmės šeimoje tokios galimybės nėra sukuriamos. Adekvatus švietimo sistemos indėlis gali kompensuoti individų skirtumus atsižvelgiant į kilmės šeimos socioekonominį statusą (Ludwinek et. al. 2017). Pereinamosios kartos išskirtinumas nuo tėvų šeimos yra tas, kad jie turi daugiau galimybių laisvai rinktis ir daryti atitinkamus pokyčius savo gyvenime. Priimdami besikeičiančią visuomenę, jie geba prisiimti ir atsakomybę už sprendimus, už savo išsilavinimą ir profesinę kvalifikaciją bei yra iniciatyvūs siekdami pokyčių. Akivaizdu, kad nesant pakankam šeimos kultūriniam kapitalui, kokybiška švietimo sistema sudaro sąlygas didinti individų mobilumą visuomenėje. Tačiau tokiu atveju ypatingą reikšmę turi kilmės šeimos skatinimas ir atitinkamų vertybinių pozicijų ugdymas.

Ernesta Platūkytė

Ernestos Platūkytės straipsnį „Tarpgeneracinis socialinis mobilumas: 1970–1984 m. kartos socialinio ir kultūrinio kapitalo reprodukcija“ galite skaityti socialinių tyrimų žurnale „Kultūra ir visuomenė“ 2020 11 (2): http://culturesociety.vdu.lt/2021/05/01/2020-vol-11-no-2/