16-oji Europos tinklo sociologinėms ir demografinėms skyrybų studijoms konferencija

Įvykusioje 16-ojoje Europos tinklo sociologinėms ir demografinėms skyrybų studijoms konferencijoje dalyvavusi projekto vadovė Aušra Maslauskaitė pristatė pranešimą apie subjektyvius skyrybų motyvus.

2018 m. spalio 10-12 d. Tel Avive, Izraelyje, vyko 16-oji Europos tinklo sociologinėms ir demografinėms skyrybų studijoms konferencija. Konferencijoje dalyvavo daugiau nei 50 mokslininkų iš Europos, darbas vyko 12-oje sesijų. Jos skirtos skyrybų priežasčių, vaikų gerovės po skyrybų, partnerysčių dinamikos, skyrybų įvairiapusių pasekmių moterims ir vyrams analizei.

Plenarinį pranešimą „Kintanti lyčių revoliucija ir partnerysčių iširimas“ skaitė Brown universiteto profesorė emeritė dr. Frances Goldscheider. Ji analizavo lyčių vaidmenų kaitą, įvykusią per praėjusį pusę amžiaus išsivysčiusiose visuomenėse ir jos įtaką šeimos stabilumui. Pasak F. Goldscheider, pirmasis lyčių revoliucijos etapas ženklina moterų įsitraukimą į darbo rinką, bet tuo pačiu ir tradicinių lyčių vaidmenų išsaugojimą šeimoje. Moterų darbas buvo traktuojamas kaip ne-esminis šeimai, antraeilis priedas prie moters – motinos ir moters – žmonos vaidmenų. Vyrai menkai įsitraukė į vaikų ir namų ūkio darbus. Šis modelis buvo palaikomas moterų ir vyrų, nes pačios moterys manė, kad vyrų įsitraukimas į vaikų auginimą ir namų ūkio darbus – nesvarbus, antraeilis dalykas greta vyro, kaip šeimos išlaikytojo, vaidmens. Nepaisant to, moterų darbas suteikė galimybes moterims nutraukti žemos kokybės santuokas. Taigi, pirmuoju lyčių revoliucijos etapu, pasak F. Goldscheider, moterų darbas destabilizuoja santuoką. Tačiau paskutinius keletą dešimtmečių moterų darbui ir pajamoms įgyjant vis didesnę reikšmę šeimos gyvenimui, padėtis keičiasi. Stiprėja lūkesčiai, siejami su vyrų įsitraukimu į šeimos darbų sferą, o tuo pačiu gausėja vyrų prisiimančių šiuos įsipareigojimus. Antruoju lyčių revoliucijos etapu įsitvirtina moterų vaidmenų maskulinizacija, o vyrų vaidmenų feminizacija. Šie procesai pradeda reikštis aukštesniuose visuomenės sluoksniuose. Jie stabilizuoja šeimą, nes lygiavertis profesinio ir šeimos darbo paskirstymas tarp lyčių užtikrina įvairiapusę šeimos narių gerovę. Tradicinis šeimos modelis neturi ateities, savo pranešimą užbaigė prof. Goldscheider.

Prof. F. Goldscheider

Pirmąją konferencijos dieną pranešimą „Subjektyvūs partnerystės nutraukimo motyvai“ pristatė prof. dr. Aušra Maslauskaitė. Nors sociologai dažnai nagrinėja skyrybų priežastis, įprasta žvelgti į struktūrinius veiksnius (išsilavinimas, amžius, užimtumas ir pan.), tačiau apleidžiama subjektyvių priežasčių, vadinamųjų skyrybų motyvų, sritis. Vis tik ji svarbi, nes atskleidžia kolektyvinius vaizdinius apie pakankamas ir svarias santuokos ar kohabitacijos nutraukimo priežastis. Pranešimas remiasi apklausos  „Tėvystės po skyrybų“ (2016) duomenų rinkiniu. Jame sukaupta informacija apie 1500 Lietuvos vyrų, kurių santuoka ar partnerystė iširo. Tyrimo metu fiksuotos skyrybų proceso charakteristikos, poskyrybiniai santykiai su vaikais, jų motina, esamos partnerystės ypatumai. Identifikuotini keturi skyrybų ar partnerystės nutraukimo motyvų modeliai. Pirmasis – namų ūkio vaidmenų konflikto modelis, kuris apjungė tokius motyvus kaip nesutarimai dėl to, kas ką privalo daryti namuose, nesutarimai dėl vaikų auklėjimo, dėl laisvalaikio, dėl pinigų leidimo, finansinės problemos ir priekaištai dėl per mažų pajamų. Taigi, šis modelis rodo instrumentinio pobūdžio motyvus, kurie susiję su lyčių vaidmenų pasiskirstymu, namų ūkio organizacija, materialiais nepritekliais ar su vyru siejamais „duonos uždirbėjo“ lūkesčiais. Antrasis modelis – susijęs su destruktyviu elgesiu t.y. smurtu ir alkoholio vartojimu. Trečiasis – ekspresyvus – santykių modelis, kuris jungia tokius motyvus, kaip savitarpio supratimo stygius bei susvetimėjimo jausmas. Ketvirtasis modelis nurodo į neištikimybę bei seksualinių santykių problemas.

Skyrybų motyvų modeliai susiję su vyrų socialinėmis, asmenybinėmis charakteristikomis, o taip pat ir buvusios partnerystės ypatumais. Paminėsime tik keletą rezultatų. Nustatytas ryšys tarp vyrų išsilavinimo ir skyrybų motyvų. Vyrai su aukštesniu išsilavinimu rečiau nurodo destruktyvaus elgesio motyvus, tačiau dažniau motyvus susijusius su neištikimybe ir seksualiniais santykiais. Skirtingai nei kitose šalyse, Lietuvoje nenustatyta, kad žemesnis išsilavinimas būtų susijęs su instrumentiniais, namų ūkio vaidmenimis ir organizavimu susijusiais motyvais. Vyrų asmenybinės charakteristikos taip pat rodo partnerystės iširimo motyvų skirtumus. Vyrai, kurie jaučiasi labiau kontroliuojantys įvairias gyvenimo sritis dažniau mini tarpasmeninių santykių kokybės motyvus kaip paskatinusius nutraukti santuoką / kohabitaciją. Tuo tarpu žemesnis gyvenimo kontrolės jausmas susijęs su namų ūkio vaidmenų konflikto motyvais, o taip pat destruktyvaus elgesio motyvais. Be to, nustatyta, kad trumpesnės trukmės partnerystės dažniau iširo dėl namų ūkio vaidmenų motyvų, o ilgesnės – dėl su santykių kokybe susijusių motyvų.

Pabaigai – viena bendresnė išvada. Dažnai manoma, kad vyrams, kitaip nei moterims, tarpusavio santykių kokybės reikalai yra mažiau svarbūs, tačiau gauti rezultatai prieštarauja šiam įsitikinimui. Dauguma vyrų emocinius santykių dalykus nurodė kaip lėmusius partnerystės iširimą. Taigi, gali būti, kad tarpasmeniniai santykiai ir jų emociniai dėmenys tampa vis reikšmingesni ir vyrams. Kita vertus, galbūt tai tik kultūroje vyraujančių motyvų atkartojimas nutylint kitas partnerystės problemas.

Parengta prof. dr. Aušros Maslauskaitės